Nacionalinė gynybos pramonės asociacija

Naujienos

Krašto apsaugos ministro A. Anušausko pirmosios 100 dienų: sprendimai, kurie leis užtikrinti tolesnę plėtrą

2021 kovo 22. / Vilnius, Lietuva

Š. m. kovo 22 d. Krašto apsaugos ministerija išplatino pranešimą, kuriame ministras Arvydas Anušauskas įvertino, kurios veiklos sritys reikalauja daugiausiai dėmesio, neatidėliotinų sprendimų, kur Krašto apsaugos ministerija turi imtis aktyvaus vaidmens ar lyderystės valstybės mastu.
Tarp paminėtų sričių išskiriami sprendimai dėl spartesnio infrastruktūros plėtros vykdymo. Akcentuojama, kad šiandien kariuomenės infrastruktūros vystymas „nespėja“ su Lietuvos kariuomenės plėtros tempais, sąjungininkų poreikiais. Tam, kad infrastruktūros projektai būtų įgyvendinami kokybiškai ir laiku, inicijuotas siekis sukurti infrastruktūros projektų vykdymo kontrolės sistemą.
Didelis dėmesys numatytas valstybės kibernetinio atsparumo stiprinimo darbams.
Šioje srityje Krašto apsaugos ministerija ėmėsi aktyvaus vaidmens ir lyderystės. Atsižvelgiant į kibernetinių grėsmių sudėtingumą ir vis didėjantį intensyvumą, šis klausimas yra tarp LR Vyriausybės programos prioritetų. Vienas svarbiausių uždavinių – nepatikimų gamintojų eliminavimas iš nacionaliniam saugumui svarbios infrastruktūros. Jau šiandien yra parengtos Elektroninių ryšių įstatymo pataisos, kurios leis užtikrinti, kad vystant 5G infrastruktūrą Lietuvoje bus naudojama tik patikimų gamintojų įranga bei technologijos. Taip pat pradėta Nacionalinio kibernetinio saugumo centro ir Kertinio valstybės telekomunikacijų centro veiklos prioritetų ir resursų peržiūra.
Planuojama gynybos planavimo proceso peržiūra. Ministro teigimu, gynybos planavimo procesas turi būti maksimaliai orientuotas į Lietuvos kariuomenės poreikių tenkinimą. Jau per pirmuosius darbo mėnesius Krašto apsaugos ministerijoje A. Anušauskas inicijavo gynybos planavimo proceso peržiūrą. Lietuvos kariuomenei deleguota atsakomybė savarankiškai spręsti dėl smulkių einamųjų materialinės bazės poreikių, kurie apima apie 40 proc. viso krašto apsaugos sistemos prioritetinio poreikių sąrašo. Ministras akcentavo, kad jeigu pastaraisiais metais Lietuvos kariuomenė galėjo savarankiškai priimti sprendimus dėl einamųjų poreikių už 2 mln. eurų, tai kitais metais ši suma didės iki 11 mln. eurų, o ateityje tolygiai didės kasmet. Pradėti veiksmai padės užtikrinti sklandesnį sprendimų vykdymą ir rezultatų pasiekimą. Įtraukiant plačią karinę ekspertizę ir atsisakant mikro-vadybos strateginiame lygmenyje tikimasi ir geresnės sprendimų kokybės.