Nacionalinė gynybos pramonės asociacija

Naujienos

Atrinkti vystytojai, kurie statys tris naujus Lietuvos kariuomenės karinius miestelius

2020 lapkričio 9. / Vilnius, Lietuva

Baigus procedūras, atrinkti vystytojai, kurie įgyvendins strateginį Krašto apsaugos ministerijos projektą – per ateinančius kelerius metus sukurti visiškai naują karinę infrastruktūrą trims Lietuvos kariuomenės bataliono dydžio vienetams Šiauliuose, Šilalės ir Vilniaus rajonuose. Tai bus pirmas kartas, kai pirkimas krašto apsaugos sistemoje vykdomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu.
Š. m. lapkričio 9 dieną kvietimai pasirašyti sutartį išsiųsti UAB „SALVINTA“, kuri ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus pateikė dviejose dalyse – vystyti karinius dalinius Šilalės ir Vilniaus rajonuose ir UAB „PARTNERYSTĖS PROJEKTAI KETURI“, kuri vystys karinį dalinį Šiauliuose. „Centrinė projektų valdymo agentūra“ ir Viešųjų pirkimų tarnyba.
Įgyvendinant šį svarbų viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą iki 2023 metų bus sukurta visiškai nauja karinė infrastruktūra trims Lietuvos kariuomenės bataliono dydžio vienetams. Šiaulių mieste bus įkurtas Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Šilalės r. Pajūrio miestelyje bus sukurta infrastruktūra tos pačios brigados „Žemaitija“ brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionui, o Vilniaus r. Rokantiškių kaime bus dislokuotas Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas. Visuose trijuose naujuosiuose kariniuose miesteliuose bus pastatytos kareivinės, štabas, veiks valgyklos, sporto ir laisvalaikio patalpos, medicinos punktai, remonto dirbtuvės ir visi kiti karinei infrastruktūrai reikalingi objektai.
Valstybės turtiniai įsipareigojimai siekia apie 164 mln. eurų. Partnerystės sutartis planuojama pasirašyti 15 m. laikotarpiui iki 2035 metų – iš jų infrastruktūrai sukurti planuojama skirti apie dviejų su puse metų laikotarpį bei maždaug dvylikos su puse metų laikotarpis būtų numatytas infrastruktūrai prižiūrėti. Projektų įgyvendinimo metu privatus subjektas valstybei sukurs karinėms funkcijoms vykdyti reikalingą infrastruktūrą, jis prisiims ir statybos darbų vykdymo ir sukurtos infrastruktūros valdymo rizikas.